VIDEO: Kas nutinka dėvėtiems drabužiams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje?

Kaip Baltijos šalyse kuriamos atskiro tekstilės surinkimo sistemos? Kuri dalis dėvėtų drabužių panaudojama antrą kartą, ar netinkami dėvėti šiandien perdirbami? Kiek tekstilės atliekų deginama, šalinama? Kokios galėtų būti žiedinės sistemos?

Tekstilės gaminių perteklius tapo pasauline problema. Drabužių vartojimo apimtys kasmet auga ir Baltijos šalyse. Ir nors Lietuvos bendroje aprangos vartojimo struktūroje matoma ženkli dėvėtų drabužių dalis, tai nesprendžia šalies viduje susidarančios tekstilės pertekliaus problemos, mat pernaudojame importuotus, kitų šalių gyventojų dėvėtus drabužius, o didžioji dalis mums patiems nebereikalingos tekstilės deginama arba šalinama.

Pastaruosius du metus kartu su partneriais iš SEI instituto Taline Stockholmi Keskkonnainstituudi Tallinna Keskus, SEI Tallinn, Plan Miljø Danijoje, Zaļā brīvība Latvijoje bei Aplinkos inžinerijos institutas Lietuvoje dirbome problemos masto apibrėžimui ir sprendimų link žiedinės tekstilės ekonomikos paieškai.

Dalinamės projekto “Žiedinė Šiaurės-Baltijos šalių sistema” tyrimo rezultatų pristatomuoju video. Su visu tyrimu galite susipažinti čia. Projektas finansuotas Šiaurės ministrų tarybos lėšomis. Plačiau apie patį projektą (anglų kalba) – https://textale.lt/new-study-identifies-opportunities…/.

Mintimis po projekto dalinosi projekto ekspertai: Kerli Kant (SEI Tallinn, Estijoje/ REVALUATE, Danijoje), Kristiina Martin (SEI institutas Taline, Estijoje), Dace Akule (Green Liberty, Latvijoje) ir Viktorija Nausėdė (TEXTALE, Lietuvoje).

Lietuvoje video filmuotas Miesto laboratorijoje, vienoje iš UAB ‘VAATC” stotelių DĖK’ui, socialinio verslo Happimess parduotuvėje ir prie Vilniaus miesto savivaldybės tekstilės konteinerių.

Pristatomasis video anglų kalba

Parašykite komentarą

X