Tekstilės gamintojus ir importuotojus buria į „Textale“ organizaciją: padės tinkamai pasirengti griežtėjantiems rūšiavimo ir perdirbimo pokyčiams ES. Prisijungusios įmonės taps organizacijos dalininkėmis.
Septintus metus veikianti ir Lietuvos tekstilės atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo bei perdirbimo politikos ir sistemos formavime aktyviai dalyvaujanti VŠĮ „Resursai tvariai plėtrai“ transformuojasi į asocijuotą struktūrą, kuri veiks „Textale“ pavadinimu. Organizacija sieks suburti gamintojus ir importuotojus, gins jų interesus kuriant efektyvią tekstilės ir jos atliekų pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo sistemą, švies visuomenę apie sąmoningą vartojimą bei kaip sumažinti tekstilės poveikį aplinkai.
Sistemos dar nėra, bet ruoštis jau reikia
„Griežtėjanti Europos Sąjungos tekstilės žiedinės ekonomikos politika įgauna aiškesnius kontūrus, prie jų prisitaikyti turės visi importuotojai ir gamintojai. Akivaizdu, kad jau artimiausioje ateityje visi tekstilės gamintojai ir importuotojai Lietuvoje turės du pasirinkimus – mokėti taršos mokestį arba burtis į organizaciją. Verslui pareigų vykdymas per organizaciją leis mažinti finansinę naštą, jo interesai bus atstovaujami teisėkūroje, vystant veikiančią tekstilės ir jos atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo sistemą. Kuo anksčiau gamintojai ir importuotojai perims drabužių, avalynės ir kitos tekstilės atliekų tvarkymo klausimą į savo rankas, tuo efektyviau bus patenkinti jų interesai ateityje“, – sako tekstilės atliekų tvarkymo organizacijos „Textale“ vadovė Viktorija Nausėdė.
Ji pabrėžia, kad organizacija startuoja ne nuo nulio, o jau turinti tvirtus pamatus. „Per septynerius veiklos metus atstovavome Lietuvą ne viename tarptautiniame projekte, užmezgėme pasitikėjimu grįstus ryšius su tekstilės žiedinės ekonomikos politikos formavime dalyvaujančiais mokslininkais, ekspertais, institucijomis, tekstilės gamintojais ir importuotojais, tekstilės rūšiuotojais ir atliekų perdirbėjais ne tik Lietuvoje. Tikimės tapti stipria organizacija, kuri padės visiems Lietuvos verslams, dirbantiems su tekstilės produktais, transformuotis ir prisitaikyti prie naujo reglamentavimo Lietuvoje ir visoje ES“, – tvirtina V. Nausėdė.
Tekstilės gamintojams ir importuotojams itin svarbu jau dabar sekti procesus ir dalyvauti sistemos kūrime. „Pavyzdžiui, Latvijoje tekstilės tvarkymo schema buvo priimta gan skubotai ir dabar ryškėja daugiau šios tvarkos trūkumų nei privalumų. Ruošiantis, Lietuvoje irgi dar turime begales neatsakytų klausimų: kokios užduotys bus nustatytos siekiant efektyviausių sistemų kūrimo, ar taršos mokesčiu bus apmokestintas importuotos dėvėtos tekstilės srautas, kaip ateityje bus modeliuojamas taršos mokestis, kokie ribojimai bus įvesti tekstilės atliekų eksportui ir pan.“, – dėsto V. Nausėdė.
Rinkos dalyviai aktyviai domisi pokyčiais
Neseniai „Textale“ inicijuota diskusija sulaukė didelio rinkos dalyvių susidomėjimo, joje dalyvavo tokie rinkos lyderiai, kaip „Aprangos grupė“, „Audėjas“, „Decathlon“, „IKEA“,„Tebesa“, mažmeninės prekybos atstovai.
„Šiuo metu Lietuvos tekstilės gamintojai išgyvena sudėtingus pokyčių laikus, todėl kiekviena papildoma atsakomybė, kuri susijusi su dar vienu apmokestinimu, dar labiau didina verslo riziką. ES direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisinę bazę turi vykti taip, kad vietiniai gamintojai ir eksportuotojai patirtų mažiausią įmanomą mokestinę naštą, nes būtent šios įmonės prisideda prie teigiamo Lietuvos užsienio prekybos balanso. Šie sprendimai turi padėti rasti tvarius būdus Lietuvos gamintojams išlikti konkurencingiems rinkoje“, – tvirtino Darius Liutkevičius, „Audėjas“ vadovas.
Kad pokyčiams svarbu ruoštis iš anksto pritaria ir UAB „LONAS“ direktorius Domas Jakutis. „Mūsų įmonių grupėje tvarumas yra svarbi tema ir nuolatos ieškome būdų, kaip mažinti ekologinį pėdsaką. Europos mastu vykstantys politiniai sprendimai tik dar labiau aktualizuoja jau esančias problemas, klausimus ir procesus. Džiugu, kad galime tam ruoštis planingai ir iš anksto“, – sakė jis.
Vienam ES gyventojui – 12 kilogramų tekstilės atliekų kasmet
Tekstilės atliekos nuo kitų atliekų skiriasi tuo, kad šis srautas yra be galo kompleksiškas. Šį atliekų srautą sudaro drabužiai, batai, aprangos aksesuarai, kurių didžioji dalis – natūralių ir sintetinių pluoštų mišiniai. Nors tekstilės surinkimo ir rūšiavimo sistemos sparčiai vystosi, dėl sudėtingų medžiagų atskyrimo procesų, tekstilės paruošimo perdirbimui bei perdirbimo į aukštesnės vertės gaminius sprendimai dar tik pradedami plačiau įgyvendinti. Realus antrinis tekstilės panaudojimas vis dar stipriai priklauso nuo visuomenės nuostatų.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. patarėja Jovita Surdokienė „Textale“ inicijuotos diskusijos metu akcentavo, kodėl tekstilės tvarkymo srityje reikalingi pokyčiai ES mastu ir kur link judės sistema Lietuvoje.
Anot J. Surdokienės tekstilės vartojimas Europoje daro ketvirtą didžiausią poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Kasmet ES susidaro apie 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų (namų tekstilė, techninė tekstilė, gamybinės atliekos, drabužiai, avalynė). Iš jų – 5,2 mln. tonų yra drabužiai ir avalynė, tai sudaro 12 kilogramų vienam ES gyventojui per metus. 78 proc. visų šių drabužių, avalynės, namų ir techninės tekstilės nėra išrūšiuojama atskirai, todėl galiausiai yra sudeginama arba pašalinama sąvartynuose.
Todėl ES lygiu yra siekiama mažinti tekstilės pramonės ir tekstilės atliekų tvarkymo poveikį aplinkai bei mažinti susidariusius tekstilės atliekų kiekius. Be to, siekiama didinti tekstilės atliekų perdirbimą. Tam ir kuriama gamintojo ir importuotojo atsakomybės principu pagrįsta tekstilės atliekų tvarkymo sistema.
Tekstilės gamintojams ir importuotojams bus numatytos naujos pareigos, susijusios tiek su atliekų tvarkymu, tiek su prevencijos ir pakartotinio panaudojimo skatinimu.
„Kitų sektorių geroji praktika rodo, kad gamintojų ir importuotojų pareigas naudingiausia įgyvendinti per kolektyvines gamintojų ir importuotojų asociacijas. Prisijungusioms įmonėms mažėja atliekų tvarkymo kaštai ir administracinė našta, atsiranda konkurencinis pranašumas, padaugėja galimybių pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Taigi tekstilės gamintojai ir importuotojai gali laukti kol sistemą už juos sukurs valstybė ar kiti rinkos dalyviai. Arba jie gali imtis veiksmų jau dabar ir patys kurti sistemą, kuri geriausiai užtikrintų jų interesus, nes tekstilės atliekos – jų nuosavybė“, – pastebi advokatų kontoros „Widen“ advokatė Vilma Sabaliauskienė.
„Textale“ pavadinimu anksčiau kelerius metus veikė žiedinės mados sprendimų platforma, tačiau atskyrus komercinę ir atstovavimo veiklą, žiedinės mados platforma šiuo metu veikia „Looptex“ prekės ženklu, o asocijuota struktūra – „Textale“ vardu. „Looptex“ platformoje galima tiek įsigyti kokybiškų drabužių, avalynės ir aksesuarų iš antrų rankų, tiek juos parduoti. Nebetinkami antriniam pardavimui gaminiai gali būti atiduoti perdirbimui.
Ruošdamasi išplėstinės gamintojo atsakomybės įgyvendinimui „Textale“ jau anksčiau ėmėsi inicijuosi įvairius pilotinius projektus su tekstilės gamintojais, prekybos atstovais, vartotojais ir mokslininkais. Siekiant praktinio sistemų žiediškumo, organizacijos ekspertai dalyvauja įvairiuose Lietuvos ir tarptautinės svarbos projektuose bei teisėkūros darbo grupėse.