PROJEKTAS: Žiedinė Šiaurės-Baltijos šalių tekstilės sistema/ Towards Nordic-Baltic circular textile system

2018.11-2020.09 TEXTALE kartu su KTU mokslininkais atstovavo LIetuvą įgyvendinant tarptautinį projektą „Žiedinė Šiaurės-Baltijos šalių tekstilės sistema: dėvėtos tekstilės srautų analizė Baltijos šalyse, rekomendacijos politikos formavimui ir sektoriaus vystymui“ („Towards Nordic-Baltic circular textile system: an analyses of post-consumer textiles in Baltic countries, recommendations for policy interventions and sector development“) .

Kokie kiekiai dėvėtos tekstilės cirkuliuoja Baltijos šalyse? Kiek jos importuojama, kiek susidaro vidaus vartojimo poveikyje, kiek surenkama pakartotiniam naudojimui ir kas nutinka likusiai? Kiek šiuo metu šalinama? Kaip Lietuva atrodo kitų Baltijos šalių kontekste, ir kiek pranašesnės už mus Šiaurės šalys? Kokios priemonės reikalingos srautų valdymo situacijai gerinti, siekiant žiedinės tekstilės ekonomikos? Išplėstinės gamintojo atsakomybės schemos tekstilės sektoriuje: kokios galimybės matomos ir kaip jų įgyvendinimui ruošiasi ES bei Šiaurės šalys?

Projekto tikslas buvo gilinti/plėsti žinias apie tekstilės atliekų prevencijos galimybes Baltijos regione, stiprinti suinteresuotųjų šalių gebėjimus tobulinti tekstilės gaminių surinkimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą bei prisidėti prie veiksmingų politikos priemonių kūrimo ir diegimo, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus tekstilės sektoriuje.

Šiaurės šalių patirtis ir gerosios praktikos technologinių ir kitų inovacijų dėvėtos tekstilės rinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo srityse gali būti labai vertingos pritaikant Baltijos regione. Projektu siekta perduoti Šiaurės šalių žinias, išsiaiškinti bendrą tekstilės srautų situaciją regione, sukurti bendradarbiavimo platformą Šiaurės ir Baltijos regionų suinteresuotųjų šalių partnerystėms.

Projekto veiklos

• Atlikti esamos dėvėtos tekstilės srautų analizę Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje).
• Bendradarbiavimui ir patirties mainams suburti mokslo, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus, regiono tekstilės bei jos atliekų tvarkymo sektoriaus atstovus, siekiant stiprinti tarpregioninį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, ieškant sektoriaus plėtros galimybių, pereinant prie žiedinės ekonomikos principais grįsto Šiaurės ir Baltijos regiono vystymosi.

Eiga:

Informacija apie projektą anglų kalba – https://www.sei.org/projects-and-tools/projects/towards-a-nordic-baltic-circular-textile-system/

2018 m. gruodžio 12 d. Taline vyko pirmoji projekto partnerių organizuota tarptautinė konferencija „NAUDOTA TEKSTILĖ: ATLIEKOS AR RESURSAI“ („Used textiles: waste or value”).Daugiau apie konferenciją (anglų kalba) – https://www.sei.org/events/used-textiles-waste-or-value/.

2019 m. birželio 14 d., bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, buvo suorganizuota diskusija „TEKSTILĖS POTENCIALAS ŽIEDINĖS EKONOMIKOS KONTEKSTE”, kurios metu žiedinės ekonomikos tikslų tekstilės sektoriuje įgyvendinimo klausimais diskutavo valstybinių institucijų, NVO, mokslo, verslo, atliekų tvarkytojų ir kt. atstovai. Diskusijai buvo pristatyti pirmieji Lietuvoje vykdytos dėvėtos tekstilės klausimu susijusių organizacijų apklausos analizės rezultatai – diskusijai.

2019 m. rugsėjo 9 d. Rygoje vyko diskusijų renginys „POLITIKOS REKOMENDACIJOS ŽIEDINEI TEKSTILĖS EKONOMIKAI” („Policy Measures for Textile Circularity”), kur projekto eigos pristatymui ir sektoriuje trūkstamų politikos priemonių aptarimui rinkosi tekstilės sritimi suinteresuoti Baltijos ir Šiaurės šalių politikos formuotojai, akademikai, pramonės ir verslo asociacijų atstovai, tekstilės gamintojai ir importuotojai, dėvėtos tekstilės surinkėjai, importuotojai, rūšiuotojai, pardavėjai, perdirbėjai.

2020 m. sausio 28-29 d., Vilniuje suorganizuota didžiausia tarptautinė projekto konferencija – „ŠIAURĖS-BALTIJOS ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMAS ŽIEDINEI TEKSTILĖS EKONOMIKAI” („Nordic-Baltic Cooperation for Textile Circularity”), kurios metu dėvėtos tekstilės surinkėjai, rūšiuotojai, pardavėjai, perdirbėjai, technologijų vystytojai, atliekų tvarkytojai, naujų drabužių ir tekstilės gaminių gamintojai, importuotojai, žiedinių sistemų organizatoriai ir inovatoriai diskutavo apie bendrą tekstilės srautų situaciją regione, sektoriaus trūkumus ir galimybes, dalinosi gerosiomis žiedinių sistemų praktikomis, aptarė tekstilės perdirbimo technologijų inovacijas, lankėsi praktiniuose objektuose ir keitėsi kontaktais, jungdamiesi į bendradarbiavimo platformą Šiaurės ir Baltijos regionų suinteresuotųjų šalių partnerystėms.

Plačiau apie renginį čia.

Rezultatai:

Tarptautinės projektų ekspertų grupės atliktas tyrimas “Žiedinė dėvėtos tekstilės ekonomika Baltijos šalyse” leido aiškiau apsibrėžti dėvėtos tekstilės sektoriaus Baltijos šalyse situaciją, identifikuoti regiono stiprybes, galimybes, problemas bei pagrindines kliūtis žiedinių sistemų tolimesniam vystymui. 2 metus trukusio bendro darbo metu išanalizuotos gerosios Šiaurės šalių patirtys, kartu su užsienio šalių ekspertais suformuluotos trūkstamų politikos priemonių rekomendacijos tolimesniam sektoriaus vystymuisi.

Tyrimas išryškino didelį Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo potencialą, kuriant žiedinę tekstilės sistemą. Projekto apimtyje vykę tarptautiniai renginiai ir vietos suinteresuotųjų šalių susitikimai bei diskusijos leido suburti ir sektoriaus vystymo potencialu sudominti tikrai didelį ratą Baltijos ir Šiaurės šalių pramonės ir verslo, mokslo, nevyriausybinio ir kitų sektorių atstovų, kas – tikimasi – taps atspirties tašku tolimesniems bendradarbiavimo projektams, vystant žiedinę tekstilės ekonomiką.

Aiškesnis pakartotinio naudojimo veiklų ir dalinimosi platformų teisinis reguliavimas, privačiam ir viešam sektoriui vienodai prieinami finansavimo mechanizmai, inovatyvių surinkimo, realizacijos, perkūrimo ir perdirbimo sprendimų vystymas, žalieji (ir poveikio) pirkimai, laisvanoriška gamintojų ir importuotojų atsakomybė ir realus viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimas – tiek šalies viduje, tiek tarptautinis – svarbūs įrankiai, kuriant tikrai tvarias žiedines sistemas.

Dėvėti drabužiai ir tekstilė sudaro 29% viso aprangos vartojimo Lietuvoje ir Latvijoje, 16% dalį – Estijoje. Regionas ypač išsiskiria dėvėtų drabužių ir kitų tekstilės gaminių importo rodikliais, siekiančiais 90 000 t per metus! 1/4 šio kiekio sudaro importas iš Šiaurės šalių, kas daro regioną svarbiu elementu žiedinėje Šiaurės šalių tekstilės ekonomikoje.

Estijoje po naudojimo atskirai surenkama 30% visų šalyje nuperkamų naujų drabužių ir namų tekstilės. Tuo tarpu, Lietuvoje ir Latvijoje atskiro surinkimo rodikliai yra žymiai mažesni – atitinkamai 11% ir 5%. Deja, sistemoms tik pradedant kurtis, pusė visų surenkamų dėvėtų drabužių ir tekstilės gaminių Baltijos šalyse vis dar yra sudeginama arba šalinama sąvartynuose.

Kaip pastebi Šiaurės šalių ekspertas David Watson, „Vietoje susidarančios tekstilės surinkimo sistemos Baltijos šalyse išvystytos gerokai silpniau nei Šiaurės šalyse. Kita vertus, mažesnės darbo sąnaudos, dideli importuotos dėvėtos tekstilės infrastruktūros pajėgumai ir kvalifikuota darbo jėga yra ypač reikšmingi ingredientai žiedinei tekstilės ekonomikai regione“.

Atskiro tekstilės surinkimo apimtims augant, sparčiai didėja surenkami pakartotiniam naudojimui nebetinkamų tekstilės atliekų kiekiai, kurių techninės perdirbimo galimybės regione vis dar labai ribotos. Projekto ekspertės Viktorijos Nausėdės teigimu, kasmet regione sukoncentruojami dideli importuotos ir vietoje susidarančios tekstilės atliekų kiekiai, ir to pasėkoje augantis automatinio rūšiavimo infrastruktūros bei modernių perdirbimo įrenginių poreikis atveria išskirtines galimybes Lietuvos verslui diegti trūkstamas inovacijas, taip padedant Baltijos šalims tapti svarbia jungtimi visoje Europos žiedinės ekonomikos grandinėje!

Projekto rezultatų pristatomasis video: https://textale.lt/deveti-drabuziai-ir-tekstile-lietuvoje-latvijoje-estijoje/

Daugiau apie rezultatus: https://textale.lt/tarptautinis-tekstiles-srautu-tyrimas-atskleide-ziedines-ekonomikos-potenciala/

—

Tyrimas leido aiškiau apsibrėžti dėvėtos tekstilės sektoriaus Baltijos šalyse situaciją, identifikuoti regiono stiprybes, galimybes, problemas bei pagrindines kliūtis žiedinių sistemų tolimesniam vystymui. 2 metus trukusio bendro darbo metu išanalizuotos gerosios Šiaurės šalių patirtys, kartu su užsienio šalių ekspertais suformuluotos trūkstamų politikos priemonių rekomendacijos tolimesniam sektoriaus vystymuisi. Tyrimas išryškino didelį Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo potencialą, kuriant žiedinę tekstilės sistemą, jeigu politikos formuotojai, kiti viešojo ir privataus sektorių šalių atstovai imsis atitinkamų veiksmų tai įgyvendinti. Projekto apimtyje vykę tarptautiniai renginiai ir vietos suinteresuotųjų šalių susitikimai bei diskusijos leido suburti ir sektoriaus vystymo potencialu sudominti tikrai nemažą ratą Baltijos ir Šiaurės šalių pramonės ir verslo, mokslo, nevyriausybinio ir kitų sektorių atstovų, kas gali tapti atspirties tašku tolimesniems bendradarbiavimo projektams, vystant žiedinę tekstilės ekonomiką.

Tyrimo publikacija (parsisiuntimui) anglų kalba – https://www.norden.org/…/post-consumer-textile….

Projektą įgyvendino (partneriai):

Tyrimą atliko SEI institutas Estijoje Stockholmi Keskkonnainstituudi Tallinna Keskus, SEI Tallinn, PlanMiljø Danijoje, Zaļā brīvība Latvijoje ir Resursai tvariai plėtrai (TEXTALE), bendradarbiaujant su KTU Aplinkos inžinerijos institutas mokslininkais, Lietuvoje.

Atstovas susisiekimui Lietuvoje – Viktorija Nausėdė (viktorija@textale.lt, Mob. +370 614 81155).

Projekto laikotarpis

2018 m. lapkritis – 2020 m. rugsėjis.

Projektą finansavo Šiaurės Ministrų taryba (Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje)